Kartu paslaugų teikėjai siūlo suskubti sudaryti naujas paslaugų teikimo sutartis ir patikrinti skaitiklius: geriau prieš turto įsigijimą, guess galima ir iškarto jam įvykus.
Tais atvejais, kai turtą paveldi daugiau nei vienas įpėdinis, kelių apyrašų sudarinėti nereikia. Pagal Civilinio kodekso 5.fifty three str. jeigu bent vienas įpėdinis priima palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Norint paveldėti turtą, nepakanka tiesiog būti įpėdiniu. Būtina aktyviai išreikšti savo valią priimti palikimą. Tam yra nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikėjo mirties dienos. Yra trys pagrindiniai palikimo priėmimo būdai:
Taip pat raginimai nesiunčiami skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
„Juridinę dalį sužiūri notaras. Jis kreipiasi į reikalingus registrus ir patikrina, ar butas yra įkeistas, areštuotas, ar jame yra registruoti nepilnamečiai bei išsiaiškina, kokių papildomų dokumentų reikia parduodant turtą.
skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;
Tai padės išvengti situacijų, kai, antstoliui neturint reikalingų duomenų, nuskaičiuojamos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu.
Taip, galima. Reikėtų pateikti antstoliui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Dėl papildomų dokumentų pateikimo antstolis informuos atskirai.
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, nenaudojamas turtas kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis.
Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išlaikymo sąvoką aiškinti siaurinamai ir sieti ją tik su tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams. Todėl pagal Civilinio proceso kodekso 754 str. 2 dalį prie pirmąja eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, neatsižvelgiant į asmenų grupes (nepilnamečiai ar pilnamečiai vaikai, specialiųjų poreikių asmenys ar kiti).
Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.
Paveldėjus butą su skolomis, paveldėtojas perima ir su turtu susijusias finansines prievoles. Tačiau atsakomybė už skolas paprastai ribojama paveldėto turto verte.